- mainininkas
- maininiñkas, maininiñkė dkt.
.
.
mainininkas — maininiñkas ( inỹkas), ė smob. (2) 1. kas maino ką, mėgsta mainyti: Ot maininiñkas, kasdien turi naują laikrodį Skr. ║ kuriame kas mainosi, keičiasi: Paldienykas maininỹkas: mainysiu žiedelį su jaunu berneliu (d.) Vlk. 2. CII328, R, K, Ms,… … Dictionary of the Lithuanian Language
mainininkė — maininiñkas, maininiñkė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
arkliamainis — arkliãmainis, ė smob. (1), arkliamainỹs, ė̃ (3b) BŽ15 kas maino arkliais, mainininkas: Nuo to arkliãmainio nepirk arklio, apgaus Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
dešimtergė — sf. (1) 1. Š dešimtakė. 2. dešimties vienetų pinigas: Įteikiau jam dešimtergę Ign. Mainininkas davinėjo už jį tris rieškučias dešimtergių Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
mainas — maĩnas sm. (4) 1. B, R, K mainymas, keitimas: Mainau, mainą darau SD148. Tas mainas turėjo jam duoti priedo, kuriuo galėjo numalšinti savo alkį J.Balč. Ar darysit su juo arkliais mainą? Alv. Lygu mainù mainė ar priedą davė? Lp. Einam mainan… … Dictionary of the Lithuanian Language
maineiva — scom. (1) BŽ254 mainininkas: Tas maineiva per vieną turgų kelius arklius perleidžia Dgl. Susdėk su maineiva – arklio neturėsi Ds. Maineiva atlėkdavo čia mainyt arklių Pl … Dictionary of the Lithuanian Language
maininkas — ( nykas), ė smob. žr. mainininkas: 1. ║ Paldienykas mainykas – mainysiu žiedelius KrvD281. 2. Anas menkas maininkas ir nedidis brangininkas LMD. ^ Po maininko vartais varnos krankė Plt. Maininko vartuose varnai krankė Sch88 … Dictionary of the Lithuanian Language
mainius — maĩnius sm. (2) A.Baran mainininkas: Reta kada maĩnius neapšvilpia (neapgauna) Mrk … Dictionary of the Lithuanian Language
provininkas — ×prõvininkas, ė (plg. l. prawnik) smob. (1) NdŽ, Skr, proviniñkas (inỹkas) (2) K 1. KBII59, J kas nuolat bylinėjasi, priekabus: Ans buvo didelis mainininkas ir provininkas Plt. Jis toks provinỹkas, lakūdra Ėr. Stagarų tėvas buvęs didelis… … Dictionary of the Lithuanian Language
smukčius — smùkčius, ė smob. (2) menk. 1. kas apsmukęs, nevalyvas: Nė skersa aš nežiūrėčia į tokį smùkčių Snt. O tu smùkčiau, ar tu negali gražiau apsitaisyti?! Alk. 2. sukčius, apgavikas: Eik tu, smùkčiau vienas, aptvosiu aš tavi su lazda už tokį… … Dictionary of the Lithuanian Language